Besitvarkydama savo drabužinėje aptikau dar prieš Kalėdas pirktą laimės sausainiuką, taip ir nepakliuvusį į kokią nors dovanėlę. Atsimenu jų kalną, suverstą saldainių parduotuvėje. Aforizmai, laimė, paguoda už keliasdešimt centų? Eilinė mainstream'o apraiška, neturinti jokių gilesnių prasmių?.. Bet suviliojo.
Tu esi ryžtingas, - štai toks sakinys buvo atspausdintas viduj rastame lapelyje.
Tu esi ryžtingas. Tikėjausi ko kito. Sutrikau. Vėl prisiminiau - ak, net pačiai pradeda pabosti! - savo dabartinę situaciją. Ar tai Apvaizdos bandymas įkvėpti pasitikėjimo? Tikėjimo? Jog viskas bus gerai?.. O gal tik nevykusi mano interpretacija. Beverčiai, tušti, banalūs žodžiai, parašyti suirzusio darbuotojo, prispausto artėjančio deadline'o sausainių popierėlių tekstams parašyti.
Vis dėlto pabijojau prarasti, kad ir šią menką prošvaistę. Išsigandusi garsaus traškesio tarp dantų, šį iš senovės kinų laikų mus pasiekusį sausainėlį - na gerai, jo receptą, o gal netgi reikėtų sakyti aurą... - pagarbiai kaip eucharistiją ištirpdžiau burnoje.
Dabar sunku atskirti, kas tikra - matot, suabejoju net dėl sausainiukų... Absurdas, ironija. Siautėja kapitalizmas. Nenoriu vegetuot mėtoma ir vėtoma vandenyno bangų bei audrų. Nerti gelmę, pačion Marianų įdubon! Bet yra stipresnių jėgų, kurios vis išmeta mane aukštyn.
Tokia mano kova, mano maištas - suvokti paviršutiniškumo absurdą ir nerti į dugną, priešintis atsitiktinių pakeleivių mintims pakeisti savo kryptį, išnert ir įkvėpti. Ne, dar nesu tokia stipri. Bijau apsvaigti, susigundyti.
Grimztu
Ieva.*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą