Tarp trijų stichijų - vandens, žemės ir oro. Viskas maišosi, siaučia, temsta.
Ištirpti, išnykti. Skrist tolyn kaip žuvėdra. Kautis nelygioj gamtos kovoj ir žūt. Nes taip lengviau. Lengviau nei gyventi normalų gyvenimą. Lengviau nei klausytis kalbų apie politiką, salotas ir kaimynų namus.
Pajust begalybę. Sustojantį laiką. Šaltį ir karštį drauge. Įsiliet į peizažą. Reflektuot. Stojiškai pasitikti savo vienatvę. Mylėt - visų pirma gyvenimą. Visus jo atspalvius. Laimę ir ašaras. Galbūt labiausiai - jų dermę. Medituoti. Apsivalyti. Sutelkti jėgas savo skrydžiui. Pajust šiurpuliukus ir nesuprasti, ar kaltas vėjas, ar taip pagaliau į sielą grįžta vidinė darna.
Mylėt, mylėt! Kaskart labiau.
Visų pirma gyvenimą.
Jūrą.
Skrosti ribą tarp vandens, žemės ir oro.
Laužau eilutes - lūžta žodis.
2014-06-17
Palanga
Ieva.*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą