Chaosas mintyse, jausmuose, pomėgiuose, prioritetuose... - chaosas visur. Nieko pastovaus, nieko tikro... Koks sunkus pasidaro gyvenimas, kai po kojomis neturi tvirto pagrindo, kai nėra sienų, į kurias galėčiau atsiremti. Lyg būčiau beribėj kosmoso erdvėj. Atradimai, praradimai, nekontroliuojamas skraidžiojimas pasaulyje, kuris tau visiškai svetimas, kur nėra nieko artimo ir brangaus. Na, nebent senasis pliušinis meškiukas, primenantis paprastas, linksmas ir šilumos kupinas vaikystės diena. Primenantis tai, kas jau niekada nebegrįš.
Chaosas. Tik chaosas. Muzika. Klaviatūros klavišų traškesys. Karšta arbata. Vasaros dangus ir lietaus lašai ant stiklo bei vėsaus vėjo gūsiai, primenantys artėjantį rudenį. Ir mintys. Nieko nuoseklaus, nieko protingo. Tik tuščios kasdienės mintys. Chaosas.
Per kūną bėga šiurpuliukai. Kartais iš džiaugsmo, kartais iš baimės ar nevilties. Šildo tik muzika ir karštas puodelis arbatos. Žmogiška šiluma apleido mane ir vargu ar kada besugrįš. Ji man paliko tik chaosą ir tas nelemtas mintis.
Laikas gydo žaizdas. Bet greičiau išsilaižysiu pati. Negaliu laukti.
...
Ieva.*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą