Gyventi - po saule pakliūti, kartais pargriūti, peršokti kliūtį, stipriu išlikti, randų nepalikti, tik kilti ir kilti!..
antradienis, liepos 27, 2010
Saulė, jūra, smėlis.*
Saulė, jūra, smėlis ir paukščio skrydis - visi šie dalykai man asocijuojasi begaline laisve, nepriklausomybe ir gamtos didybe. Eidama pajūriu ir jausdama kojas skalaujantį vandenį, ne kartą pagalvojau: "Kaip būtų gera, kad šią akimirką laiką sustotų, kad visa mano esybė amžinai pulsuotų ta nepakartojama laisve, o ausyse tegirdėčiau bangų mūšą". Skristi, kilti ir klykti iš džiaugsmo lyg žuvėdra, raižanti saulėlydžio nutviekstą dangų, - būtent tokie beprotiški troškimai aplankydavo kiekvieną vakarą.
Bet kaip bebūtų keista, tos atostogos greitai nusibodo. Šią popietę vėl grįžusi į savo namus, džiūgavau ir lyg mažas smalsus vaikas apibėgau ir apžiūrėjau visą namą. Išties keista vėl įsilieti į gana greitą miesto gyvenimo ritmą, bet didelis džiaugsmas iš naujo atrasti kasdienius malonumus. Puikus pavyzdys - šis vakaras: tamsus vakaro dangus, mėgiama muzika, trumpi naktiniai, vos dengiantys įdegusį kūną ir braškinės arbatos puodelis šalia klaviatūros... Ech, mano mylimi vakarai ir ilgos bemiegės naktys!..
Po savaitės ramaus poilsio muzika išjudina energijų kupiną kūną ir neleidžia net pagalvoti apie miegą. Regis, ilgokai vakarosiu.
Puikiai pailsėjusi ir dar geriau nusiteikusi
Ieva.*
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą