Karšta saulėta vasaros diena. Muzika, deginimasis, "Simpsonai"... Paprasta, bet man smagi atostogų kasdienybę. Atsipalaiduoji, viską užmiršti ir tiesiog ramiai leidi laisvą laiką. Pati geriausia dalis - apsipirkimas. Vaikščiojimas po parduotuves, drabužių, kurių man niekada negana, pirkimas... Dievinu tai. Nauji apdarai visada pakelia nuotaiką, atbaido neramias, slogias mintys. Juk dar prieš išvažiuodama iš namų mintyse tariau sau: "Kam dėl kažko nervintis? Bent jau vasarą reik leisti sau pabūti lengvabūde poxuiste". Tačiau greitai supratau, kad toks gyvenimas ne man.
Grįžau namo. Oras atvėso, dangus apsitraukė tamsiais grėsmingais debesimis. Žaibavo, netrukus pasipylė lietus. Likau viena tarp keturių sienų, skalaujamų vasaros liūties. Tobula aplinka prasiveržti giliai slypinčiam liūdesiui. Tyla, mintys, pamažu drėkstančios akys... ir ašaros. Jau įpratau prie to. Gal ne toks ir blogas tas skausmas, draskantis širdį?.. Juk jį išliejusi randu ramybę.
Šiandieninė emocijų perkrova išvargino mane. Kūnas veržte veržiasi atsigulti į šiltą minkštą lovą ir atsipalaiduoti. Įdomu, realistai sapnuoja optimistiškus sapnus? Norėčiau, kad tokie šiąnakt mane aplankytų.
Netrukus į nakties poilsį nugrimsianti
Ieva.*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą