Gyventi - po saule pakliūti, kartais pargriūti, peršokti kliūtį, stipriu išlikti, randų nepalikti, tik kilti ir kilti!..
sekmadienis, liepos 18, 2010
Kai verkia dangus.*
Dangus vis temsta ir temsta, lyja, žaibuoja, griaudžia... Pro pravertą langą į kambarį veržiasi gaivaus oro gūsiai ir per odą perbėgą šiurpuliukai. Džiaugiuosi, kad pasislėpė saulė, atvėso oras, mat kai mintyse sukasi sudėtingi ir slogūs apmąstymai, sunku žiūrėti į džiūgaujančią gamtą.
Rytoj išvažiuoju prie jūros. Ką gi, laukia gera, rami savaitė. Tikiuosi, kas bangų ošimas, smėlis ir saulės spinduliai padės užsimiršti ir visos neramios mintys liks čia, Kaune. Bent per atostogos reikia gerai pailsėti. O paskui...
...ne visada viskas turi būt pozityvas,
Nesvarbu, kad aš liūdnas, svarbu, kad aš gyvas...
(Domas - Už liūdesį aš.mp3)
Šitoj dainoj daug tiesos. Anksčiau liūdesį slėpdavau giliai širdy, stengdavau, kad jis neprasiveržtų. Bet kam viską kaupti savyje, kam gi bėgti nuo skausmo?.. Juk nepažinęs, tinkamai neįvertinsi džiaugsmo.
Gražios savaitės Jums linkinti
Ieva.*
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą