Gyventi - po saule pakliūti, kartais pargriūti, peršokti kliūtį, stipriu išlikti, randų nepalikti, tik kilti ir kilti!..
Pro savo kambario langą stebiu padange slenkančius debesis. Viena properša tolsta, tačiau tuoj pasirodo kita... Tai lyg tekanti ir niekada nesustojanti upė, debesų upė...
Vis dėlto šiandien mintys sukasi ne apie debesis. Jų slinkimas ir pokalbis su artimu žmogumi man tik priminė, kad beliko 4 metai mokykloje. Bėgantis laikas, nenumaldomai tekanti gyvenimo upė greitai atplukdys mane prie tos vietos, kur ji pasidalins į daugybę upeliūkščių. Kurį reikės pasirinkti?.. Ar ateitis tikrai bus tokia, apie kokią svajoju jau ne vienerius metus?.. Bijau neišsipildžiusių svajonių, bijau, kad per tingumą nepasieksiu to, ko taip trokštu. Juk, regis, jau ir dabar po truputį griaunu savo gyvenimą, padariau daugybę klaidų. Vieną kitą bandau ištaisyt, bet kartais pritrūksta ryžto ir vėl pasijaučiu tokia silpna ir nieko neverta. Tačiau šią akimirką tikiu savimi ir savo svajonėmis. Ant stalo guli keli darbai, kurie įvykdžius šiek tiek priartėčiau prie savo tikslo. Turbūt. Sužinosiu tik po 4 metų.
Tamsūs debesys nutolo, vis daugiau properšų, atveriančių nuostabaus mėlio, sumišusio su paskutiniais saulės spinduliais, vakaro dangų. Taip pat ir mintyse blogos mintys slepiasi gilyn į tamsiausias kerteles, o tikėjimas užvaldo visą mane.
Dar ilgai apie savo ateitį mąstysianti
Ieva.*
Saulė, jūra, smėlis ir paukščio skrydis - visi šie dalykai man asocijuojasi begaline laisve, nepriklausomybe ir gamtos didybe. Eidama pajūriu ir jausdama kojas skalaujantį vandenį, ne kartą pagalvojau: "Kaip būtų gera, kad šią akimirką laiką sustotų, kad visa mano esybė amžinai pulsuotų ta nepakartojama laisve, o ausyse tegirdėčiau bangų mūšą". Skristi, kilti ir klykti iš džiaugsmo lyg žuvėdra, raižanti saulėlydžio nutviekstą dangų, - būtent tokie beprotiški troškimai aplankydavo kiekvieną vakarą.
Bet kaip bebūtų keista, tos atostogos greitai nusibodo. Šią popietę vėl grįžusi į savo namus, džiūgavau ir lyg mažas smalsus vaikas apibėgau ir apžiūrėjau visą namą. Išties keista vėl įsilieti į gana greitą miesto gyvenimo ritmą, bet didelis džiaugsmas iš naujo atrasti kasdienius malonumus. Puikus pavyzdys - šis vakaras: tamsus vakaro dangus, mėgiama muzika, trumpi naktiniai, vos dengiantys įdegusį kūną ir braškinės arbatos puodelis šalia klaviatūros... Ech, mano mylimi vakarai ir ilgos bemiegės naktys!..
Po savaitės ramaus poilsio muzika išjudina energijų kupiną kūną ir neleidžia net pagalvoti apie miegą. Regis, ilgokai vakarosiu.
Puikiai pailsėjusi ir dar geriau nusiteikusi
Ieva.*
Dangus vis temsta ir temsta, lyja, žaibuoja, griaudžia... Pro pravertą langą į kambarį veržiasi gaivaus oro gūsiai ir per odą perbėgą šiurpuliukai. Džiaugiuosi, kad pasislėpė saulė, atvėso oras, mat kai mintyse sukasi sudėtingi ir slogūs apmąstymai, sunku žiūrėti į džiūgaujančią gamtą.
Rytoj išvažiuoju prie jūros. Ką gi, laukia gera, rami savaitė. Tikiuosi, kas bangų ošimas, smėlis ir saulės spinduliai padės užsimiršti ir visos neramios mintys liks čia, Kaune. Bent per atostogos reikia gerai pailsėti. O paskui...
...ne visada viskas turi būt pozityvas,
Nesvarbu, kad aš liūdnas, svarbu, kad aš gyvas...
(Domas - Už liūdesį aš.mp3)
Šitoj dainoj daug tiesos. Anksčiau liūdesį slėpdavau giliai širdy, stengdavau, kad jis neprasiveržtų. Bet kam viską kaupti savyje, kam gi bėgti nuo skausmo?.. Juk nepažinęs, tinkamai neįvertinsi džiaugsmo.
Gražios savaitės Jums linkinti
Ieva.*
Kaip gera! Šiandien po gana ilgo laiko pagaliau pajaučiau tikrą vasarą: karštį, kuriuo dabar netgi džiaugiuosi, laisvę be jokių rėmų ir gamtą. Gera su šuneliu eiti tuščiu žvyrkeliu, stebėti besileidžiančią saulę ir jos spindulių nutviekstus laukus. Kartais nori, kad gyvenimas sustotų, kad šiltos vasaros dienos taip ir nesibaigtų, nes paskui... Kas laukia paskui, nežino nieks. Bet ar kam įdomu?.. Ar verta jaukti šįvakar sielą aplankiusias emocijas, visą tą pozityvumą, kuriuo dabar pulsuoju?.. Žinoma, ne, nors anksčiau būtent taip ir dariau. Bet dabar žinau: mano gyvenimas yra tik čia ir dabar.
Tiesa, šią dieną nušvietė ir puikus apsipirkimas. Gera būti moterimi, nes vyrai nesupranta, kaip smagu praverti namų duris su krūvą įvairiausių maišelių, gražiai išdėlioti, sulankstyti naujuosius drabužėlius ir surasti jiems vietą ir taip perpildytoje drabužinėje. Oh, I'm a shopaholic!
Visai nepastebėjau, kaip prabėgo diena. Akys jau merkiasi... Pasižiūrėjau į laikrodį ir net nustebau: gi jau pusę 1h nakties. Ak, tas laikas...
Užsikrėsti pozityvumu jums linkinti
Ieva.*
Pastarąsias kelias dienas bloga nuotaika vis aplankydavo dar ir dėl to, kad jau kurį laiką - tiesa, gana trumpą - nebuvau į rankas paėmusi knygos. Tačiau šiandien padėtis pasitaisė: nuvažiavau į biblioteką ir apsirūpinau keliais, mano manymu, visai neblogais skaitalais. Nors S. Šaltenio "Riešutų duona" kol kas pernelyg nesužavėjo, matyt, į vadovėlį įdėjo geriausias ištraukas. Bet žymiai geriau už prieš tai skaitytą knygą. Ir kaip aš vis nepasimokau, kad visos populiarios paaugliškos istorijos - šlamštas?.. Bet vis dėlto daug kas jas mėgsta. Ech, gi nesupaisysi visų.
Kažkoks stebėtinai geras šitas vakaras... Širdžiai miela M. Mikutavičiaus daina apvalo mintis, šalia gulinti knygų krūvelė primena, kad laukia puikios, ramios akimirkos, kupinos skaitymo malonumo. Jeigu ne tas milžiniškas uodas kambario kampe (paniškai bijau didelių vabzdžių), gal išvis būtų tobula...
Jau po 1h nakties, o lova dar nepaklota, akys irgi visai nenori merktis. Regis, dar teks paklajoti interneto platybėse.
Geros nakties visiems linki
Ieva.*
Karšta saulėta vasaros diena. Muzika, deginimasis, "Simpsonai"... Paprasta, bet man smagi atostogų kasdienybę. Atsipalaiduoji, viską užmiršti ir tiesiog ramiai leidi laisvą laiką. Pati geriausia dalis - apsipirkimas. Vaikščiojimas po parduotuves, drabužių, kurių man niekada negana, pirkimas... Dievinu tai. Nauji apdarai visada pakelia nuotaiką, atbaido neramias, slogias mintys. Juk dar prieš išvažiuodama iš namų mintyse tariau sau: "Kam dėl kažko nervintis? Bent jau vasarą reik leisti sau pabūti lengvabūde poxuiste". Tačiau greitai supratau, kad toks gyvenimas ne man.
Grįžau namo. Oras atvėso, dangus apsitraukė tamsiais grėsmingais debesimis. Žaibavo, netrukus pasipylė lietus. Likau viena tarp keturių sienų, skalaujamų vasaros liūties. Tobula aplinka prasiveržti giliai slypinčiam liūdesiui. Tyla, mintys, pamažu drėkstančios akys... ir ašaros. Jau įpratau prie to. Gal ne toks ir blogas tas skausmas, draskantis širdį?.. Juk jį išliejusi randu ramybę.
Šiandieninė emocijų perkrova išvargino mane. Kūnas veržte veržiasi atsigulti į šiltą minkštą lovą ir atsipalaiduoti. Įdomu, realistai sapnuoja optimistiškus sapnus? Norėčiau, kad tokie šiąnakt mane aplankytų.
Netrukus į nakties poilsį nugrimsianti
Ieva.*
Eilinį kartą įsijungiau ramią, lėtą muziką ir pradėjau naršyti po širdžiai brangius popierėlius. Sugaišta daug valandų, įdėta daug pastangų, būta ir nemigos naktų... Bet vis dėlto dėl nieko nesigailiu. Visa tai prisiminus, užlieja džiaugsmo, sumišusio su liūdesiu, bei ilgesio banga. Norėčiau, kad dabar būtų ruduo, kad žemę būtų nukloję auksaspalviai lapai, o ne nurudusios žolės plotai, lytų lietus ir į stogą tykštantys lašai neleistų ramiai užmigti. Nebe mielas man tas +30 laipsnių karštis, nedžiugina ir kitos gyvenimo permainos. Ak, kaip norėčiau grįžti ir visus stipriai stipriai apkabinti, išsakyti pačius geriausius žodžius, kurie ne vienerius metus egzistavo tik mano mintyse. Deja, jau niekas niekada nebebus taip, kaip anksčiau.
Šiltas vakaras, priešaky dar visa karšta savaitė. Žiogų čirškimas, į kambarį įskridusio uodo zvimbimas ir tos neramios, ilgesios kupinos mintys, turbūt dar ilgai manęs nepaliksiančios, prailgina kiekvieną naktį...
Netrukus į kasdieninius apmąstymus pasinersianti
Ieva.*
